Lomografija

Kiras rašo:Kazkaip prie cross-process https://jauna-fotografija.editboard.com/muso-darbai-f7/cross-process-t286-15.htm ivyko mustynes, kas tai yra LOMO.
Taigi - kaip jus suprantat?

Zygutas rašo:Beto manau kad kiekvienas zmogus uziiminejantis Lomografija skirtingai paaiskintu kas ta Lomografija.

delirium rašo:bent kiek as zinau LOMO tai fotoaparatu gamintojai, o lomografija tai fotografavimo stilius, kai fotografuoji tai kas atrodo tau svarbu, kai fotografuojama negalvojant apie rezultata,tiesiog kazka pamatei,tai sukele kazkokius jausmus ir iamzinai nuotraukoje

reikalinga tam tikra priešistorė:
yra toks žydas - Martin Buber. ir jis daro perskyrą tarp graikiškos mąstysenos, kuri į pasaulį žiūri kaip į objektą ir tarsi vertiną jį "iš šalies" ir žydiškos mąstysenos, kuri (hmz... kaip čia tiksliau išsireiškus?) pasaulį tiesiog gyvena. jis sako, kad žydas į tikrovę ne žiūri iš šalies, bet kreipiasi į ją "tu" ir tiesiog yra joje.
painu šiek tiek, bet man staiga nušvito, kad tai - lomografija. nes kai tik pradedi taikytis, kadruoti, spręsti kompozicijas ir t.t., - tampi graikiškojo pasaulio atstovu ir į tikrovę žiūri kaip į objektą, kurį galima vertinti, kritikuoti ir t.t.
lomografas gi, skuba kuo greičiau fotografuoti, kad nespėtų "atsitraukti" arba kitaip tariant "pabėgti" iš tikrovės kurioje yra. ir tai reiškia, kad vertinti lomografijos darbus pagal tradicines kompozicijos taisykles yra bergždžias užsiėmimas, nes tai - graikų kultūros produktas.
Buber'is sako: graikas myli tai, kas gražu. o žydui yra gražu tai ką jis myli )))

dabar paskutinė mintis, biškį iš teologijos tie žmonės, kurie gauna dovaną dar šiame gyvenime labai artimai sutikti transcendetinį Dievą (tą kuris yra visiškai antgamtiškas ir t.t.) yra vadinami mistikais.

taigi, mano teorija yra ta, kad lomografai yra fotografijos mistikai. jie patys neria ir žiūrovą nardina į tikrovę. meta iššūkį joje dalyvauti, o ne ją vertinti ))

vat taip aš supratau, kas yra lomografija ))

vat, nezinau kiek cia i mano darza, nes dristu statyt savo koja i lomo sklypa, bet labai teisingas komentaras. isskyrus pora vietu - lomografija nera menas kaipo konstanta. lomografines nuotraukos gali buti meniskos taip pat kaip ir skaitmenines, taciau kaip ir skaitmenines, lomografines taip pat nera is pagrindo menas! Menas turi savokos aprasyma, toki pati turi ir lomografija, ir jie kertasi. jau vien tai, kad fiksuoji bet kaip ir bet ka yra ne suplanuotas sukurtas menas, o gavesis menas. pastarojo menu nenoriu vadinti. lomografija yra fotografijos rusis, tipas, budas, kuris nori nenori persismelkia su lomografo gyvenimu.

dar vienas dalykas - kadaise lomografija buvo nesuprantama, dabar ji itin populiareja, ir ja tuoj istiks krize. Kodel? kol lomografija buvo retkarciais uzciupiama, buvo skanu; kai skanumo per daug ir visur, tampa per saldu ir... tiesiog uzsinori surumo. lomografinis fotoaparatas dar nereiskia, jog fotografuosi taip, kad tavo rezultatus kazkas vadintu lomografiniu menu. be to, tai ne menas.

lomografinio fotiko tikslas labai paprastas - kuo idomiau neiprasciau keisciau pateikti vaizda, daznai visiskai ji sudarkant, keiciant spalvas, fakturu kampus ir kadro pilnavertiskuma. paspausti mygtuka mokame visi, taciau lomografinis fotoaparatas dar nieko nereiskia. jei su juo fotografuoji vardan to, kad turetum lomo kadru, tai cia yra menas. o lomografija nera menas. lomografas fotografuodamas net nesiruosia nieko irodineti, niekam brukti, o tuo labiau kazkur viesai siekti pripazinimo (mano atveju sitas efoto yra tiesiog sauni vieta ziureti kitu zmoniu darbus, bendrauti, idomiauti, meno ieskoti, bet nesusilaikau ir idedu vistiek kokia foto). is tikro, mano asmeniniame archyve yra apie kelis tukstancius lomografiniu nuotrauku, kurios man yra brangios, grazios, nesudevetos - as is ju meno nedarau, as tiesiog jomis dziaugiuosi. nes lomografija suteikia dziaugsmo ne tik po isryskinimo ir atsispausdinimo, bet dar pries paspaudziant mygtuka. idomu tai, kad is tu tukstanciu mano mamai grazios 25 (nes normalios spalvos), teciui 18 (nes supranta, kas nufotkinta), mociutei 5 (nes visi ziuri i fotika ir sypsosi), broliui 1900 (nes ji uzkreciau lomografija), draugei 4600 (nes su ja kartu bunant ir mylint vienas kita darytos). pasaulis margas - pavarkime konstatuoti taisykles...

lomografu ne gimstama, o tampama. ir jokiu budu ne per prievarta, nes cia ne menas - cia tavasis "fotoAS", kuris gali tokiu pavirsti. yra zmoniu, kuriems lomografija idomi, bet jie net nebando - nes neisivaziuos. kas butu jei Radzi didzejautu klube? taip, jis gali to ismokti, bet koks ten gali buti vakarelis, jeigu paciam DJ-ejui nepatinka tai ka jis daro? Kita vertus, esu isitikines, kad norint lomografuoti nepavyks - turi ateiti kazkas, kazkoks kazkaip... tada net pats nesuprasdamas lomografuoji, to neviesindamas lomografuoji, to nebandydamas ginti arba girti lomografuoji. kazkuriuo metu sustoji, ir pasiziuri kas tavo krepsyje - vien lomografija, o juk su skaitmena Laplandijoje ar Londone ar New York galetum tiek pripyskint! tiek pripyskint, tiek uzgrust kompa, tiek uzkimst fotosaitus, tiek mamai rodyt, tiek mociutei i remelius deti... uj, prarasta karta ko gero manyje. as viso labo 15 "tyru" man vienam mielu ir siltu kadru parsivezu.

sekmes lomografijai, siuo metu ypac linkiu TYRUMO ir islikti kuo maziau komerciniu-marketinginiu reikalu (nors sio judejimo uzgimimas yra vienas is geriausiu marketingo praktikos elementu pasaulyje).

PurviukasMaklius rašo:na gali būti, aš kalbu tiesiog apie daug foto vienoj vietoj. Ar vienam kadre, ar ne, nesvarbu.